Naudotų daiktų pardavimo mokesčiai: 2 500 € riba, DAC7 ir kada tai jau veikla

Pardavus seną telefoną ar vaikų drabužius, mokesčių mokėti nereikia – tai tiesa beveik visada, bet ne todėl, kad „smulkmenų niekas neskaičiuoja“. Yra konkreti riba, konkretus skaičiavimas ir aiški taisyklė, kada pardavimas nustoja būti savo daiktų pardavimu ir tampa veikla. O nuo tada, kai platformos pradėjo teikti duomenis mokesčių inspekcijai, apie daugiau parduodančius žmones ji sužino pati.

Šiame straipsnyje – kaip Lietuvoje apmokestinamas naudotų daiktų pardavimas internetu: 2 500 € riba, skaičiavimo formulė, DAC7 ataskaitos, deklaravimas ir ženklai, kad jau reikia registruoti individualią veiklą. Viskas paremta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paaiškinimais.

Savo daiktų pardavimas: 2 500 € riba

Drabužiai, knygos, baldai, technika ir kiti daiktai, kurių nereikia registruoti, VMI vadinami kitu neregistruotinu turtu. Jų pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumas, per metus neviršijantis 2 500 €, yra neapmokestinamos pajamos. Į šią sumą įskaičiuojamos visos tokio turto pardavimo pajamos per metus, o ne kiekvienas pardavimas atskirai.

Viršijus ribą, mokestis skaičiuojamas taip:

• Pardavimo pajamos – suma, už kurią pardavėte.
• Įsigijimo kaina – tai, ką sumokėjote pirkdami daiktą.
• Privalomi mokėjimai – išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant.

Kaip tai atrodo skaičiais

Lentelėje – aritmetikos pavyzdžiai pagal VMI formulę, ne tikri atvejai. Jie rodo svarbiausią dalyką: naudoti daiktai beveik visada parduodami pigiau, nei pirkti, todėl mokestis atsiranda retai – dažniausiai tada, kai parduodamas pabrangęs daiktas arba kai nėra kuo pagrįsti įsigijimo kainos.

Kodėl verta saugoti čekius

Įsigijimo kainą reikia pagrįsti dokumentais. VMI nurodo, kad tinka:

• kasos aparato kvitai, sąskaitos ir kiti apskaitos dokumentai, iš kurių matyti įsigijimo data, kaina ir pirkėjas;
• pirkimo sutartys;
• užsienio įmonių ar gyventojų surašyti dokumentai, jei iš jų aišku, kas pirkta;
• banko sąskaitos išrašas, jei mokėta pavedimu ir matyti, kam, kada, už ką ir kiek sumokėta.

Jei nėra nei dokumento, nei jo kopijos, pajamų mokestis skaičiuojamas nuo visos gautos sumos, neatėmus įsigijimo išlaidų. Praktiškai tai reiškia: brangesnių daiktų – technikos, baldų, papuošalų – čekius ir užsakymų patvirtinimus iš el. parduotuvių verta laikyti.

Tarifas: kada daugiau nei 15 %

Daugumai pardavėjų galioja 15 % tarifas. Nuo 2026 m. jis taikomas, kol metinė tokių pajamų kartu su kitomis ne darbo ir ne individualios veiklos apmokestinamosiomis pajamomis suma neviršija 12 vidutinių darbo užmokesčių – 2026 m. tai 27 745,80 €. Viršijančiai daliai taikomi didesni tarifai:

Parduodant naudotus asmeninius daiktus, šios ribos aktualios nebent labai brangių daiktų savininkams.

DAC7: ką platformos praneša VMI

Pagal ES direktyvą, vadinamą DAC7, platformų operatoriai privalo teikti mokesčių institucijoms duomenis apie pardavėjus. VMI nurodo, kad pranešti nereikia apie pardavėją, kuris per ataskaitinį laikotarpį sudarė mažiau kaip 30 sandorių ir kuriam sumokėta suma neviršijo 2 000 €. Viršijus bent vieną iš šių ribų, apie pardavėją pranešama.

„Vinted“ pati susisiekia su pardavėju iki metų pabaigos ir paprašo užpildyti ataskaitą; jei platforma nesikreipė, nieko daryti nereikia. Platforma pabrėžia, kad ataskaitos užpildymas nereiškia, jog reikės mokėti mokesčius.

Platformų pateikti duomenys įkeliami į gyventojo preliminarią pajamų deklaraciją. VMI atstovai 2025 m. balandį aiškino, kad net jei gyventojas pardavė naudotų daiktų už 2 000 € ir šie duomenys atsirado deklaracijoje, mokesčio mokėti nereikia, nes jis mokamas tik pelnui viršijus 2 500 €.

Kada ir kaip deklaruoti

• Kito neregistruotino turto pardavimo pajamos yra B klasės pajamos: jas deklaruoja ir mokestį sumoka pats gyventojas.
• Deklaruojama metinės pajamų deklaracijos GPM311 formos D priede.
• Terminas – iki kitų metų gegužės 1 d.
• Jei platformos duomenys jau įkelti į preliminarią deklaraciją, patikrinkite sumas ir, jei turite dokumentus, įrašykite įsigijimo kainą.

Kada tai jau individuali veikla

VMI skiria du dalykus. Savo nebereikalingų daiktų – nebenešiojamų drabužių, vaikų daiktų, knygų – pardavimas nėra veikla. Tačiau, kaip aiškino VMI Teisės departamento vadovė, kai gyventojas savarankiškai perparduoda, gamina ir parduoda produktus ar teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas, siekdamas gauti pajamų per tęstinį laikotarpį, tai laikoma individualia veikla – neatsižvelgiant į tai, ar ji pelninga.

Tikslaus sandorių skaičiaus įstatymas nenustato, todėl toliau – orientaciniai požymiai, išplaukiantys iš šio apibrėžimo:

Veiklai 2 500 € riba negalioja. Ją reikia įregistruoti prieš pradedant: individuali veikla pagal pažymą arba verslo liudijimas. Tada tvarkoma pajamų apskaita ir kasmet teikiama deklaracija, net jei pajamų nebuvo. Kuri forma jums tinka, paaiškinta ACS.lt straipsnyje „Individuali veikla: pažyma ar verslo liudijimas“, verslo liudijimo kainos ir veiklos – „Verslo liudijimas 2026“, o pajamų mokestį galima apsiskaičiuoti GPM skaičiuokle.

Automobiliai ir kitas registruojamas turtas

Automobiliui ar kitam Lietuvoje teisiškai registruotam kilnojamajam daiktui galioja atskira taisyklė: pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį pardavimo pajamos neapmokestinamos, jei daiktas įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki pardavimo. Nekilnojamajam turtui taikomos dar kitos taisyklės – jų šis straipsnis neapima.

Dažniausi klausimai