Sukčiavimo būdai Lietuvoje: kaip atpažinti ir ką daryti nukentėjus
Šiame puslapyje · 7
Dažniausiai Lietuvoje apgaunama per SMS ar laiškus su netikromis nuorodomis, skambučius apsimetus pareigūnu ar banku, netikras investavimo platformas ir pirkimą internetu. Nukentėjus pirmiausia reikia skambinti savo bankui, tada pranešti policijai per epolicija.lt arba telefonu 112.
Sukčiai Lietuvoje kasdien išvilioja dešimtis tūkstančių eurų – iš pensininkų, studentų, verslininkų ir buhalterių. Nukenčia ne naivūs žmonės: schemos kuriamos taip, kad atrodytų įtikinamai, o sprendimą reikia priimti skubiai, kai nėra laiko pagalvoti.
Šis gidas paremtas tikrais atvejais iš policijos paros įvykių suvestinių, kuriuos kasdien renkame Apgaulių radare. Kiekvienai dažniausiai schemai – atskiras straipsnis: kaip ji veikia, iš ko ją atpažinti ir ką daryti, jei jau pervedėte pinigus ar suvedėte duomenis.
Trumpai
- Dažniausios schemos: SMS ar laiškas su netikra nuoroda, skambutis apsimetus pareigūnu ar banku, netikra investavimo platforma, apgaulė perkant ar parduodant internetu.
- Visas jas vienija trys dalykai: skubinimas, prašymas suvesti duomenis ar pervesti pinigus ir bendravimas kanalu, kurio negalite patikrinti.
- Nukentėjus pirmiausia skambinkite savo bankui, tada praneškite policijai per epolicija.lt arba telefonu 112.
Skaitykite iš eilės arba pasirinkite temą
- 01
Kitas skyriusSMS sukčiai: žinutė apie baudą ar siuntą ir netikros svetainėsSMS apie nesumokėtą baudą, sulaikytą siuntą ar užblokuotą sąskaitą ir netikros „e. policijos“, „Regitros“ ar banko svetainės: kaip atpažinti ir ką daryti suvedus duomenis.3 min. skaitymo - 02
Telefoniniai sukčiai: netikras policijos pareigūnas, banko ar VMI darbuotojasTelefoniniai sukčiai Lietuvoje: skambučiai apsimetus policijos, banko ar mokesčių inspekcijos darbuotoju, „saugi sąskaita“ ir kurjeris. Kaip atpažinti ir ką daryti.3 min. skaitymo - 03
Investiciniai sukčiai: netikros platformos, kriptovaliutos ir „konsultantai“Investiciniai sukčiai Lietuvoje: kaip veikia netikros investavimo ir kriptovaliutų platformos, kaip patikrinti įmonę Lietuvos banko sąrašuose ir kur pranešti.3 min. skaitymo - 04
Sukčiai skelbimų portaluose: apgaulė perkant ir parduodant internetuKaip apgauna perkant ir parduodant internetu: avansas už neegzistuojančią prekę, netikras kurjeris ir nuoroda „pinigams gauti“. Tikri atvejai ir kaip apsisaugoti.3 min. skaitymo - 05
Suklastoti sąskaitos rekvizitai: kaip sukčiai apgauna įmonesVerslo el. pašto apgaulė: suklastoti partnerio sąskaitos rekvizitai, netikras vadovo nurodymas ir SMS įmonės telefonui. Kaip apsaugoti buhalteriją ir ką daryti apmokėjus.3 min. skaitymo - 06
Pažinčių sukčiai: romantinė apgaulė internetePažinčių sukčiai: kaip veikia romantinė apgaulė socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, kokie perspėjimo ženklai ir kaip padėti artimajam.3 min. skaitymo - 07
Apgavo sukčiai: ką daryti ir kur kreiptis žingsnis po žingsnioKą daryti, jei pervedėte pinigus sukčiams ar suvedėte duomenis: bankas, policija, epolicija.lt, Lietuvos bankas ir NKSC. Veiksmų planas pirmoms valandoms ir dienoms.4 min. skaitymo
Kaip sukčiai pasirenka auką
Niekaip – jie siunčia tūkstančius žinučių ir skambina tūkstančiams numerių. Policijos suvestinėse tą pačią savaitę matome 2005 metais gimusį vaikiną, praradusį 1 650 € po SMS apie baudą, ir 1942 metais gimusią moterį, atidavusią 10 000 € „mokesčių inspekcijos darbuotojui“. Schema parenkama pagal tai, kas atsiliepia.
Todėl apsauga – ne amžius ar išsilavinimas, o įprotis: jokio sprendimo dėl pinigų ar duomenų nepriimti to paties pokalbio ar žinutės metu.
Trys ženklai, kurie kartojasi visose schemose
| Ženklas | Kaip atrodo | Ką daryti |
|---|---|---|
| Skubinimas | „Bauda padidės“, „sąskaita bus užblokuota“, „pasiūlymas galioja šiandien“ | Sustoti. Tikra institucija duoda laiko |
| Prašymas veikti | Paspausti nuorodą, suvesti prisijungimo duomenis, patvirtinti „Smart-ID“ kodą, pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“ | Nieko netvirtinti, kol patys nesusisiekėte su įstaiga |
| Nepatikrinamas kanalas | Skambutis iš nežinomo numerio, SMS su nuoroda, žinutė per „WhatsApp“ ar „Telegram“ | Paskambinti oficialiu numeriu, kurį randate patys |
Dažniausios schemos Lietuvoje
SMS, laiškas ar netikra svetainė
Žinutė apie „nesumokėtą baudą“, „sulaikytą siuntą“ ar „užblokuotą sąskaitą“ su nuoroda į svetainę, kuri atrodo kaip tikra. Suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, pinigai dingsta per kelias minutes. Tai šiuo metu dažniausia schema policijos suvestinėse.
Skambutis apsimetus pareigūnu ar banku
Skambinantysis prisistato policijos, banko ar mokesčių inspekcijos darbuotoju ir įtikina, kad pinigus reikia „apsaugoti“ – pervesti ar atiduoti kurjeriui.
Netikra investavimo platforma
Prasideda nuo skelbimo ar anketos internete. „Konsultantas“ rodo augantį pelną netikroje platformoje, kol žmogus perveda vis daugiau. Vieno atvejo sumos – dešimtys tūkstančių eurų.
Pirkimas ar pardavimas internetu
Avansas už prekę, kurios nėra, arba „pirkėjas“, siunčiantis nuorodą „pinigams gauti“. Sumos nuo kelių šimtų eurų iki beveik 200 000 € už neegzistuojančius automobilius.
Suklastoti sąskaitos rekvizitai
Įmonė gauna laišką neva iš partnerio su „pasikeitusia“ banko sąskaita. Apmokėjus sąskaitą, pinigai nukeliauja sukčiams.
Pažinčių apgaulė
Kelias savaites ar mėnesius trunkantis bendravimas, po kurio atsiranda „bėda“ – ir prašymas paskolinti pinigų.
Jei tai jau nutiko
Veikite iš karto
- Nutraukite bendravimą su sukčiais – jie bandys įtikinti pervesti dar.
- Skambinkite savo bankui – kai kuriais atvejais mokėjimą dar galima sustabdyti. Užblokuokite kortelę ir pakeiskite slaptažodžius.
- Praneškite policijai per epolicija.lt arba telefonu 112.
- Jei tai investicinis sukčiavimas – praneškite ir Lietuvos bankui.
Išsamiai – gido dalyje apie tai, ką daryti nukentėjus nuo sukčių.
Kur pranešti apie bandymą apgauti
Net jei nenukentėjote, praneškite: tai padeda užblokuoti netikras svetaines ir numerius. Policija nurodo, kad apie sukčiavimo svetaines, skambučius ir žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt arba per formą nksc.lt.
Dažniausi klausimai
Kokie sukčiavimo būdai dažniausi Lietuvoje?
Pagal policijos suvestines – SMS ar laiškai su netikromis nuorodomis, skambučiai apsimetus pareigūnu ar banku, netikros investavimo platformos ir apgaulė perkant ar parduodant internetu.
Ką daryti, jei pervedžiau pinigus sukčiams?
Nedelsdami skambinkite savo bankui – mokėjimą kartais dar galima sustabdyti. Tada praneškite policijai per epolicija.lt arba telefonu 112.
Ar bankas ar policija gali prašyti prisijungimo duomenų telefonu?
Ne. Nei bankas, nei policija neprašo telefonu ar žinute suvesti prisijungimo duomenų, patvirtinti kodų ar pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“.
Kur pranešti apie įtartiną SMS ar svetainę?
Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt arba per formą nksc.lt. Jei jau nukentėjote – policijai per epolicija.lt.
Ar galima atgauti sukčiams pervestus pinigus?
Kartais – jei bankas spėja sustabdyti mokėjimą. Todėl svarbiausia kreiptis į banką iš karto, o ne kitą dieną.
Šaltiniai
- Lietuvos bankas. Pakliuvau sukčiams: ką daryti?
https://www.lb.lt/lt/pakliuvau-sukciams-ka-daryti - Lietuvos policija. Pranešk apie bandymą sukčiauti!
https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/pranesk-apie-sukciavima/ - Lietuvos policija. Paros įvykių suvestinės
https://policija.lrv.lt/lt/ivykiu-suvestines/ - Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Pranešti apie kibernetinį incidentą
https://www.nksc.lt/pranesti.html