Investiciniai sukčiai: netikros platformos, kriptovaliutos ir „konsultantai“
Šiame puslapyje · 7
Investicinis sukčiavimas – brangiausia schema vienam žmogui. Policijos suvestinėse tokių atvejų sumos retai būna mažesnės nei 10 000 €, o neretai siekia dešimtis tūkstančių. Ir beveik visada istorija prasideda vienodai: nuo skelbimo internete apie „investicines paslaugas“.
Šiame straipsnyje – kaip veikia netikros investavimo platformos, tikri atvejai, kaip patikrinti, ar įmonė turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje, ir ką daryti nukentėjus.
Trumpai
- Garantuotas didelis pelnas be rizikos – pagrindinis apgaulės požymis.
- Prieš investuojant patikrinkite įmonę Lietuvos banko sąrašuose.
- Jei „platforma“ neleidžia išsiimti pinigų be papildomo mokesčio – tai sukčiai.
Kaip veikia schema
- Masalas. Reklama socialiniame tinkle, straipsnis su žinomo žmogaus nuotrauka ar skelbimas apie „pasyvias pajamas“. Paliekate telefono numerį ar el. paštą.
- „Konsultantas“. Skambina asmeninis vadybininkas – dažnai mandagus, kantrus, kalbantis su akcentu. Siūlo pradėti nuo mažos sumos.
- Netikras pelnas. Platformoje matote augančius skaičius. Kartais net leidžiama išsiimti nedidelę sumą – kad patikėtumėte.
- Didinimas. Įtikinama investuoti daugiau, pasiskolinti, parduoti turtą.
- Užrakinimas. Norint išsiimti pinigus, atsiranda „mokesčiai“, „komisiniai“ ar „draudimas“. Sumokėjus – nauji. Galiausiai ryšys nutrūksta.
Tikri atvejai iš policijos suvestinių
- Alytus, 2026 m. rugsėjis. Moteris internete užpildė skelbimą apie investicines paslaugas. Iš jos išviliota 35 674 €.
- Kaunas, 2026 m. rugsėjis. 1959 metais gimęs vyras po tokio paties skelbimo prarado 47 730 €.
- Kaunas, 2026 m. rugsėjis. 1960 metais gimęs vyras pasinaudojo pakvietimo nuoroda, prisijungė prie platformos ir prarado 80 406 €.
- Vilniaus rajonas, 2026 m. rugsėjis. Vyrą po skelbimo internete susisiekęs asmuo įtikino investuoti į internetinę platformą – 10 200 €.
Nuo skelbimo užpildymo iki pranešimo policijai dažnai praeina keli mėnesiai. Visą tą laiką žmogus tiki, kad uždirba.
Kaip patikrinti prieš investuojant
Trys patikros
- Licencija. Įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas Lietuvoje, sąrašą skelbia Lietuvos bankas. Jei įmonės ten nėra – ji tokios teisės neturi.
- Blokuojamų svetainių sąrašas. Lietuvos bankas skelbia nelegalias finansines paslaugas siūlančių interneto svetainių sąrašą.
- Kas skambina. Licencijuotos įmonės neskambina nepažįstamiems žmonėms siūlydamos investuoti ir nežada garantuoto pelno.
Perspėjimo ženklai
- Žadamas didelis, greitas ar garantuotas pelnas.
- Prašoma pervesti pinigus į fizinio asmens sąskaitą, užsienio banką ar kriptovaliutos piniginę.
- Prašoma įdiegti nuotolinio valdymo programą „kad padėtų atlikti pavedimą“.
- Skubinama: „kursas kyla šiandien“.
- Norint atsiimti pinigus reikia dar ką nors sumokėti.
- Reklamoje naudojami žinomi žmonės – tai padirbti straipsniai ir vaizdo įrašai.
Antroji apgaulė: „atgausime jūsų pinigus“
Nukentėjusiems dažnai paskambina „teisininkai“ ar „tyrėjai“, siūlantys atgauti prarastas investicijas už išankstinį mokestį. Tai tie patys ar kiti sukčiai. Pinigų grąžinimu užsiima tik bankas ir teisėsauga – nemokamai.
Jei jau nukentėjote
- Nutraukite bendravimą ir nieko daugiau nepervedinėkite.
- Skambinkite savo bankui – mokėjimą kartais dar galima sustabdyti. Užblokuokite kortelę, pakeiskite slaptažodžius.
- Praneškite policijai per epolicija.lt arba telefonu 112.
- Išsaugokite įrodymus: žinutes, numerius, nuorodas, mokėjimo patvirtinimus.
Lietuvos bankas nurodo, kad apie investicinį sukčiavimą verta pranešti ir jam – jis gali blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias svetaines.
Dažniausi klausimai
Kaip patikrinti, ar investavimo platforma tikra?
Patikrinkite, ar įmonė yra Lietuvos banko skelbiamame licencijuotų įmonių sąraše ir ar jos svetainės nėra blokuojamų sąraše.
Platforma prašo sumokėti mokestį, kad galėčiau išsiimti pinigus. Ką daryti?
Nemokėkite. Tai tipinė apgaulės pabaiga – sumokėjus atsiras naujų „mokesčių“. Kreipkitės į banką ir policiją.
Ar galima atgauti investuotus pinigus?
Kartais, jei bankas spėja sustabdyti naujausius pavedimus. Saugokitės siūlymų „atgauti pinigus“ už išankstinį mokestį – tai antra apgaulė.
Šaltiniai
- Lietuvos policija. Paros įvykių suvestinės
https://policija.lrv.lt/lt/ivykiu-suvestines/ - Lietuvos bankas. Pakliuvau sukčiams: ką daryti?
https://www.lb.lt/lt/pakliuvau-sukciams-ka-daryti - Lietuvos bankas. Nelegalias finansines paslaugas siūlančios interneto svetainės
https://www.lb.lt/lt/nelegalias-finansines-paslaugas-siulancios-interneto-svetaines - Lietuvos bankas. Investavimas: kaip atpažinti sukčius
https://www.lb.lt/lt/investavimas-kaip-atpazinti-sukcius