Uždarbis žaidžiant: transliacijos, turnyrai ir žaidimų daiktai – kas realu

Užsidirbti žaidžiant kompiuterinius žaidimus įmanoma, bet beveik niekada – už patį žaidimą. Pinigus moka žiūrovai, rėmėjai, turnyrų organizatoriai ar žaidimų kūrėjai, o ne žaidimas. Tai reiškia, kad uždirba ne tas, kuris daug žaidžia, o tas, kurį įdomu žiūrėti, kuris laimi arba kuris padeda žaidimą pagerinti.

Šioje gido dalyje – keturi realūs keliai, platformų taisyklės, kurias verta žinoti prieš pradedant, ir riba, už kurios „uždarbis žaidžiant“ pagal įstatymą jau yra lošimas. Programėles telefone, kurios žada mokėti už žaidimą, aptariame gide apie uždarbį iš telefono – čia kalbame apie kompiuterinius žaidimus.

Keturi keliai ir kas už juos moka

Transliacijos: uždirba ne geriausias žaidėjas

Transliacijų platformose mokama už auditoriją. Pavyzdžiui, „Twitch“ partnerių programos pirmoji pakopa („Affiliate“) atsiveria, kai per 30 dienų surenkate 25 sekėjus, transliuojate 4 valandas per 4 skirtingas dienas ir vidutiniškai turite 3 žiūrovus. Tada galima uždirbti iš prenumeratų, žiūrovų dovanojamų „Bits“ ir reklamos.

Slenkstis žemas, bet jis reiškia tik teisę uždirbti, ne uždarbį. Trys žiūrovai pinigų neatneša. Pajamos atsiranda, kai žmonės grįžta dėl jūsų – komentavimo, humoro, mokymo, bendruomenės. Todėl daugiau šansų turi ne tas, kuris žaidžia geriausiai, o tas, kuris transliuoja tuo pačiu metu kelis kartus per savaitę ir kalba su žiūrovais.

Ką verta žinoti prieš pradedant:

• Pirmi mėnesiai – be žiūrovų. Populiariausių žaidimų sąrašuose naujas kanalas lieka pačiame gale. Lengviau pastebimi mažesni ar nauji žaidimai.
• Transliacijų įrašai dirba ilgiau. Iškarpos ir vaizdo įrašai „YouTube“ randami paieškoje dar ilgai po transliacijos.
• Rėmėjų ir partnerio nuorodų reklamą reikia žymėti – kaip ir bet kurią kitą reklamą socialiniuose tinkluose.

Turnyrai ir e. sportas

Turnyruose mokama už rezultatą: prizų fondas padalijamas keliems geriausiems, kiti negauna nieko. Tai sportas visomis prasmėmis – su treniruotėmis, komanda ir labai trumpu sąrašu žmonių, kuriems tai tampa pajamų šaltiniu.

Dalyvaujant svarbu atskirti du dalykus. Turnyras, kuriame rezultatą lemia jūsų žaidimas, yra varžybos. Bet jei „turnyre“ ar „dvikovoje“ reikia įmokėti pinigų, o laimėtojas nustatomas atsitiktinai, tai jau nebe varžybos – žr. skyrių apie lošimus žemiau. Prizas iš varžybų yra pajamos: ne iš darbdavio gauti prizai iki 200 € neapmokestinami, jei iš to paties asmens jų gaunate ne daugiau kaip šešis per metus; kai prizą moka užsienio organizatorius, mokestį nuo didesnių sumų deklaruojate ir sumokate patys.

Žaidimų daiktai ir paskyros: ką leidžia taisyklės

Daugelyje žaidimų daiktus galima mainyti ar parduoti kitiems žaidėjams. Tačiau prieš skaičiuojant pelną verta perskaityti, ką apie tai sako platforma. „Steam“ naudotojo sutartyje parašyta:

• Paskyra yra asmeninė. Jos negalima parduoti, perleisti ar imti mokesčio už teisę ja naudotis.
• „Steam“ piniginės lėšos neturi vertės už „Steam“ ribų ir nėra keičiamos į grynuosius. Parduodami daiktą platformos turguje, gaunate lėšų žaidimams pirkti, ne pinigų į banką.
• Daiktai – tai licencijos teisė, ne nuosavybė. „Valve“ nepripažįsta perleidimų, atliktų už platformos ribų.

Praktinė išvada: daiktų prekyba platformos viduje gali sumažinti jūsų išlaidas žaidimams, bet ne tapti alga. Pardavimas už tikrus pinigus per trečiųjų šalių svetaines vyksta be platformos apsaugos: jei pirkėjas dingsta ar paskyra užblokuojama, skųstis nėra kam. Policijos suvestinėse nuolat matyti atvejai, kai už internetu pirktą prekę sumokama iš anksto ir ji negaunama – ta pati rizika galioja ir žaidimų daiktams.

Žaidimų testavimas

Testuotojas ne žaidžia savo malonumui, o pagal planą kartoja tuos pačius veiksmus ir aprašo klaidas: ką darė, kas nutiko, kaip atkartoti. Tai darbas pagal sutartį su žaidimų studija ar testavimo įmone, dažniausiai anglų kalba. Atskiros testavimo platformos moka už trumpus naudotojų testus, bet užsakymų ten gauna ne visi ir ne nuolat.

Jei skelbime žadama „mokėti už žaidimą“, bet prašoma sumokėti už prieigą, mokymus ar „licenciją“ – tai ne darbas, o apgaulė.

Kur baigiasi žaidimas ir prasideda lošimas

Azartinių lošimų įstatymas lošimą apibrėžia taip: tai žaidimas arba abipusės lažybos, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.

Lietuvoje dalyvauti nuotoliniuose lošimuose draudžiama jaunesniems kaip 21 metų asmenims, o organizuoti juos gali tik leidimą turinčios bendrovės. Nelegalių lošimų organizatorių sąrašą skelbia Lošimų priežiūros tarnyba. Svetainės, kuriose žaidimų daiktai „statomi“ ruletėje ar atidaromos mokamos „dėžės“ su atsitiktiniu turiniu, veikia tuo pačiu principu: mokate, o rezultatą lemia atsitiktinumas.

Lošimas nėra uždarbio būdas: organizatoriaus pelnas yra lošėjų pralaimėtos sumos.

Realesnis variantas tam, kas mėgsta žaidimus

Jei apie žaidimus mokate kalbėti ar rašyti, auditorijos nereikia skaičiuoti tūkstančiais: apžvalgos, patarimai ir palyginimai su partnerio nuoroda uždirba nuo pirmo skaitytojo, kuris pagal jūsų rekomendaciją ką nors nusiperka.

Dažniausi klausimai