Darbo skelbimų sukčiai: „užduotys už komisinį“, pinigų mulai ir netikri įdarbinimo mokesčiai

Žmogus, ieškantis papildomo uždarbio, sukčiui yra patogiausias taikinys: jis pats atsiliepia į skelbimą, pats rašo pirmas ir nori patikėti. Todėl dalis apgavysčių prasideda ne nuo SMS apie baudą, o nuo žodžių „ieškome žmonių darbui iš namų“.

Šiame straipsnyje – trys dažniausios schemos, pagal ką jas atpažinti ir kodėl vienoje iš jų rizikuojate ne tik pinigais, bet ir baudžiamąja atsakomybe.

1. „Užduotys už komisinį“

1. Gaunate žinutę per „WhatsApp“, „Telegram“ ar socialinį tinklą: paprastas darbas telefonu, kelios valandos per dieną.
2. Užduotys iš tiesų paprastos – paspausti, įvertinti, „patvirtinti užsakymą“. Pirmą dieną į sąskaitą net pervedama nedidelė suma.
3. Tada atsiranda „geresnės“ užduotys, kurioms reikia pačiam įnešti pinigų: „papildyti balansą“, „išpirkti užsakymą“, „atrakinti aukštesnį lygį“.
4. Paskyroje rodomas augantis uždarbis, bet norint jį išsiimti reikia įnešti dar.
5. Kai žmogus sustoja, paskyra užblokuojama.

Esmė ta pati kaip netikrose investavimo platformose: skaičiai ekrane auga, bet pinigai keliauja tik viena kryptimi. Pirmoji maža išmoka – ne uždarbis, o masalas.

Tikras atvejis iš policijos suvestinės

2026 m. spalį Tauragėje vyras (gim. 2001 m.) per programėlę susitarė su asmeniu dėl „depozito dauginimo“ paslaugos, pervedė 360 € ir sutarto pelno negavo.

2. Pinigų mulai: „pervesk per savo sąskaitą“

Skelbimas siūlo „pinigų pervedimo agento“, „finansų asistento“ ar „mokėjimų administratoriaus“ darbą: į jūsų sąskaitą ateis klientų mokėjimai, dalį pasiliksite, likusius pervesite toliau. Lietuvos bankas tokius žmones vadina pinigų mulais – jie savo sąskaitą už atlygį „paskolina“ neteisėtai gautiems pinigams pervesti ar išgryninti.

Lietuvos bankas nurodo, pagal ką tokį pasiūlymą atpažinti:

• skelbimas darbo portale, uždaroje „Facebook“ grupėje arba asmeninė žinutė el. paštu ar per „WhatsApp“, „Viber“;
• užsienio įmonė ieško „vietinių atstovų“ ar „agentų“, užduotys neaprašytos, bet susijusios su pinigų ar prekių perdavimu;
• tikinama, kad veikla visiškai nerizikinga, o už atvestus draugus žadama mokėti daugiau;
• tekstas su klaidomis, o el. pašto adresas – ne įmonės domeno, o nemokamos pašto platformos.

Kuo tai baigiasi

Toje istorijoje mergina tikėjo įsidarbinusi apskaitininke: priimdavo „įmonės klientų“ mokėjimus ir už 10 proc. atlygį pervesdavo juos į sąskaitą Maltoje. Paaiškėjo, kad tai buvo žmonių rankpinigiai už automobilius, kurių niekas neketino parduoti.

Jei įtariate, kad tapote mulu, Lietuvos bankas pataria nedelsiant sustabdyti nurodytas operacijas ir pranešti savo bankui bei policijai.

3. Mokesčiai už įdarbinimą ir duomenų rinkimas

• Mokestis „už registraciją“, mokymus, darbo priemones ar medžiagų siuntą. Sumokėjus atsiranda dar vienas mokestis arba „darbdavys“ dingsta.
• Asmens dokumento nuotrauka „sutarčiai“. Su ja ir asmens kodu jūsų vardu gali būti bandoma atidaryti sąskaitą ar paimti kreditą.
• „Smart-ID“ patvirtinimas „įdarbinimui“. Tikram įdarbinimui banko prisijungimo netvirtinate niekada.
• Čekis ar pavedimas „per daug“. Atsiunčiama didesnė suma ir prašoma grąžinti skirtumą – vėliau pirmasis mokėjimas atšaukiamas.

Kodėl tai veikia

Šios schemos taiko ne į naivumą, o į situaciją. Lietuvos banko aprašytose istorijose pinigų mulais tapo vieniša mama, ieškojusi darbo, ir sunkiai sergančios moters dukra, kuriai reikėjo pinigų vaistams. Abi rado skelbimus socialiniuose tinkluose, ir abiem sąlygos atrodė tiesiog patogios.

• Mažas pirmas žingsnis. Iš pradžių neprašoma nieko rizikingo – tik atsakyti, užsiregistruoti, atlikti vieną užduotį.
• Tikras pirmas atlygis. Keli eurai į sąskaitą sukuria pasitikėjimą, kurio vėliau užtenka šimtams.
• Grupė. „Telegram“ pokalbyje kiti „darbuotojai“ dalijasi išmokų ekrano nuotraukomis. Tai dažniausiai tie patys sukčiai.
• Jau įdėti pinigai. Kuo daugiau įnešta, tuo sunkiau sustoti – norisi „bent atgauti savo“.

Kaip atskirti tikrą pasiūlymą

Jei pinigai jau ėjo per jūsų sąskaitą, nelaukite, kol kreipsis nukentėjusieji: patys praneškite bankui ir policijai.

Dažniausi klausimai