Sukčiai banko vardu: netikros „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ svetainės, skambučiai ir „Smart-ID“ užklausos

Daugiausia pinigų prarandama ne tada, kai žmogus pats perveda juos sukčiui, o tada, kai jis suveda prisijungimo duomenis svetainėje, kuri atrodo kaip jo banko. Policijos suvestinėse tokie atvejai kartojasi kasdien: „bandė prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės“.

Šiame straipsnyje – trys būdai, kuriais sukčiai prisidengia banko vardu, ką patys bankai skelbia apie tai, ko jie niekada neprašo, ir ką daryti, jei duomenis jau suvedėte.

Tikri atvejai iš policijos suvestinių

• Alytus, 2026 m. spalis. Moteris (gim. 1974 m.), bandydama prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės ir suvedusi prisijungimo duomenis, neteko 9 999 €.
• Klaipėdos rajonas, 2026 m. rugsėjis. 1953 m. gimusi moteris tokiu pat būdu neteko 2 999 €.
• Klaipėda, 2026 m. rugsėjis. 1960 m. gimęs vyras neteko 2 892 €.
• Tauragė, 2026 m. spalis. Moteris (gim. 1977 m.) paieškoje pasirinko „Regitros“ puslapį, bandė jungtis per el. bankininkystę ir neteko 1 100 €.

Paskutinis atvejis rodo, kad netikra gali būti ne tik „banko“ svetainė. Bet kuri svetainė, kuri siūlo „prisijungti per banką“, gali būti sukurta tam, kad perimtų jūsų banko duomenis.

Trys būdai apsimesti banku

1. Netikra svetainė

„Luminor“ aprašo schemą taip: sukčiai sukuria netikrą svetainę, kuri atrodo taip pat kaip tikro banko ar mokesčių inspekcijos, ir vilioja į ją laiškais, SMS, socialinių tinklų pranešimais ar per paieškos sistemas. Suvedus prisijungimo duomenis ir PIN kodus, jie patenka sukčiams.

Bankas taip pat pabrėžia: pranešdamas apie paslaugų pokyčius, pavyzdžiui, atnaujinamą interneto banką, jis niekada nesiunčia nuorodų į interneto banką ir neprašo prisijungti bei įvesti slaptos informacijos.

2. Skambutis „iš banko“

„Swedbank“ tokį scenarijų aprašo savo saugumo puslapyje: atrodo, lyg susisiekė bankas, priežastis – kažkas skubaus, susijusio su sąskaita: reikia užblokuoti neteisingą pervedimą, užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, patvirtinti duomenis. Skambučio metu prašoma naudotojo ID, asmens kodo, kortelių numerių ar PIN kodų, o po kurio laiko telefone pasirodo prašymas suvesti slaptažodžius.

Bankas atkreipia dėmesį į esminį dalyką: sukčius siekia, kad mokėjimą patvirtintumėte jūs patys – tada operacijos sumą susigrąžinti daug sunkiau.

3. Nelaukta „Smart-ID“ užklausa

„Swedbank“ nurodo: jei „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo kodų įvedimo langas telefone įsijungė tada, kai patys nesijungiate prie banko, netvirtinate mokėjimo, nesudarote sutarties ir neatsiskaitote kortele internetu, PIN kodų jokiu būdu neveskite.

SEB primena, kam skirti kodai: PIN1 – prisijungti, PIN2 – patvirtinti operacijas ir dokumentus, tarp jų mokėjimus ir sutartis. Todėl prašymas „dar kartą įvesti PIN2“ visada reiškia, kad kažką tvirtinate.

Ko bankai niekada neprašo

Taisyklė visiems bankams ta pati: kodų reikia tik jums. Darbuotojui jų nereikia nei mokėjimui sustabdyti, nei sąskaitai „apsaugoti“.

Kaip atpažinti netikrą banko svetainę

• Adresas. Tikra svetainė turi tikslų banko domeną. Raidė daugiau, brūkšnelis ar kita galūnė – jau kita svetainė.
• Kaip ten patekote. Per nuorodą žinutėje, reklamą ar pirmą paieškos rezultatą – sustokite. Reklamos vietą paieškoje gali nusipirkti bet kas.
• Elgesys. „Luminor“ vardija požymius: svetainė atsidaro lėtai, iššoka langai ir reklamos, neveikia mygtukai ar meniu.
• Prašymai. Tikras bankas prisijungiant neprašo kortelės numerio ir CVV kodo, o PIN2 – tik tvirtinant operaciją.
• Skubinimas. „Sąskaita bus užblokuota“, „pastebėta įtartina veikla“ – tai spaudimas, o ne informacija.

Jei duomenis jau suvedėte

1. Skambinkite bankui iš karto – numeriu nuo kortelės ar iš programėlės. Paprašykite užblokuoti prieigą ir korteles.
2. Pateikite prašymą atšaukti mokėjimą. „Luminor“ nurodo, kad dėl sukčiavimo atlikto mokėjimo pildomas atšaukimo prašymas, o dėl kortelės operacijos – prašymas ją ginčyti.
3. Pašalinkite nuotolinio valdymo programas („AnyDesk“, „TeamViewer“ ir panašias), jei jas diegėte pašnekovo prašymu.
4. Praneškite policijai per epolicija.lt arba telefonu 112 ir pareiškimo kopiją perduokite bankui.
5. Išsaugokite įrodymus: svetainės adresą, žinutes, numerius, mokėjimų duomenis.
6. Praneškite apie netikrą svetainę Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. paštu cert@nksc.lt.

Jei bankas atsisako grąžinti lėšas ir su tuo nesutinkate, Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ginčus su finansų įstaigomis – apie tai rašoma jo puslapyje „Pakliuvau sukčiams: ką daryti?“.

Dažniausi klausimai